Birželio 6–7 dienomis Jungtinėje Karalystėje skambėjo lietuviškas žodis, tremtinių istorijos ir
gyva atmintis. Minint 85-ąsias Lietuvos gyventojų trėmimų metines, Jungtinės Karalystės
lietuvių bendruomenės Švietimo taryba surengė išskirtinį pilietinės atminties projektą „Kalba,
kurios neištrėmė“, subūrusį šimtus lietuvių iš įvairių šalies regionų.
Dvi dienas Dartforde ir Peterborough vykę renginiai tapo jautriu priminimu, kad net ir po
dešimtmečių tremties istorijos tebėra gyvos žmonių atmintyje, šeimų pasakojimuose ir
lietuviškoje bendrystėje. Pagrindiniu minėjimo akcentu tapo trys Vilniaus teatro „Lėlė“
spektaklio „Mergaitė su šautuvu“ pasirodymai, kuriuos stebėjo ne tik bendruomenės nariai,
bet ir Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų mokiniai.
Tarp žiūrovų buvo „Lithuanian Academy“, Londono debatų klubo, Etnokultūros ir dramos
mokyklos „Bitė“, lituanistinės mokyklos „Lututė“ bei Peterborough lituanistinės mokyklos
„Gintarėlis“ mokiniai ir jų šeimos. Jauniausieji renginio dalyviai tapo gyvu įrodymu, kad
istorinė atmintis nėra vien praeities tema – ji perduodama iš kartos į kartą ir tampa svarbia
pilietiškumo ugdymo dalimi.
Renginių ciklo atidaryme viena jautriausių akimirkų tapo Jungtinės Karalystės lietuvių
bendruomenės pirmininkės Alvijos Černiauskaitės perskaitytas poetės Sandros Avižienytės
eilėraštis „Kadagių uogos“. Jo žodžiai apie išsiskyrimą, tremtį, kartų ryšį ir šaknų
išsaugojimą ypač stipriai palietė susirinkusiuosius – žmones, kurie, gyvendami svetur,
kasdien puoselėja lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę savo šeimose.
Spektaklis „Mergaitė su šautuvu“ pasakoja apie mergaitę, kuriai teko per anksti suaugti. Apie
netektį, pasirinkimus, išgyvenimą ir laisvės kainą. Tačiau žiūrovams greitai tampa aišku, kad
tai ne vienos mergaitės istorija. Tai daugelio Lietuvos šeimų istorija. Tai pasakojimas apie
žmones, kurių gyvenimus negrįžtamai pakeitė tremtis, tačiau kurių dvasios nepalaužė nei
atšiauriausios sąlygos, nei priverstinis atskyrimas nuo Tėvynės.
Po spektaklių dalyviai buvo kviečiami ne tik klausytis istorijų, bet ir jas patirti. Specialiai
parengtose edukacinėse stotelėse buvo galima simboliškai „keliauti“ tremties traukiniu,
susipažinti su tremtinių kasdienybe, paragauti maisto, kokiu jie gyveno, ir pabandyti suprasti,
ką reiškė dalintis menku daviniu bei išsaugoti žmogiškąjį orumą nežinomybės akivaizdoje.
„Šis savaitgalis dar kartą priminė, kad kalba, kurios nepajėgė ištremti okupantai, šiandien
gyvena mūsų vaikų lūpose. Nuoširdžiai dėkoju visiems žiūrovams už pilietiškumą, jautrumą
ir pagarbą mūsų istorijai. Ypatingą padėką noriu skirti tėvams, mokytojams ir bendruomenių
lyderiams, kurie kasdien ugdo jaunąją kartą meilės Lietuvai, lietuvių kalbai ir istorinei
atminčiai dvasia. Matydami tiek daug vaikų ir jaunimo šiuose renginiuose suprantame, kad
mūsų istorija nebus pamiršta“, – sakė A. Černiauskaitė.
Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas ir spektaklio režisierius Paulius Tamolė pabrėžė, kad tokie
susitikimai su lietuviais užsienyje leidžia dar kartą įsitikinti kultūros svarba išsaugant tautinę
tapatybę.
„Labai džiugu, kad lietuviškas žodis, mūsų istorijos ir kolektyvinė atmintis gali keliauti po
pasaulį bei pasiekti tautiečius, gyvenančius svetur. Šios gastrolės dar kartą priminė, kokia
svarbi yra kultūra, padedanti išlaikyti ryšį su savo šaknimis ir tapatybe. Ypač jautru buvo
stebėti pasikeitusį bendravimą su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene po spektaklio –
žmonės tapo tylesni, labiau susimąstę, paskendę savo mintyse ir prisiminimuose. Atrodė, kad
spektaklis pažadino asmenines istorijas, prisiminimus apie Lietuvą ir leido bent trumpam
sustoti kasdienio skubėjimo sūkuryje. Tokios akimirkos dar kartą patvirtina, kad teatras gali
tapti ne tik meniniu įvykiu, bet ir svarbia bendrystės bei atminties erdve“, – teigė P. Tamolė.
„ Šiandien, kai lietuviai gyvena įvairiausiuose pasaulio kraštuose, istorinės atminties
išsaugojimas tampa ne tik Lietuvos valstybės, bet ir visos pasaulio lietuvių bendruomenės
atsakomybe. Todėl šis trėmimų minėjimas Jungtinėje Karalystėje buvo daugiau nei kultūrinis
renginys. Tai buvo gyva pilietiškumo, istorijos ir bendrystės pamoka, primenanti, kad lietuvių
kalba, kultūra ir tautinė tapatybė gali išlikti gyvos nepriklausomai nuo geografinių atstumų.
Mūsų pareiga – perduoti šią atmintį jaunajai kartai“, – sakė Jungtinės Karalystės lietuvių
bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Praėjus 85 metams nuo masinių trėmimų pradžios, Jungtinės Karalystės lietuviai dar kartą
įrodė, kad yra dalykų, kurių neįmanoma ištremti. Tai atmintis. Tai kalba. Tai meilė savo
kraštui.
Projektą „Kalba, kurios neištrėmė“ organizavo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės
Švietimo taryba. Projektas skirtas 85-osioms Lietuvos gyventojų trėmimų metinėms paminėti
ir yra dalinai finansuojamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.