Į Lietuvą grįžtantiems asmenims, kurie gyveno, dirbo ir mokėjo mokesčius Jungtinėje Karalystėje (jeigu asmuo išvyko į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir grįžta į Lietuvą), nedarbo išmokų gavimo tvarka išlieka tokia pati, kaip ir iki šiol.
Skiriant nedarbo draudimo išmoką vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais.
Pagal ES reglamentus galioja bendra taisyklė: asmuo, kuris gyveno ir dirbo vienoje valstybėje, dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į tą valstybę, kurioje gyveno, dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Jeigu neužtenka nedarbo draudimo stažo teisei į išmoką nustatyti, sumuojamas kitose ES valstybėse įgytas stažas. Būtina sąlyga – paskutinis draudimo laikotarpis turi būti įgytas toje valstybėje, kuri skiria nedarbo išmoką.
Pavyzdys. Jeigu asmuo išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, ten gyveno ir dirbo 5 metus, vėliau grįžo gyventi į Lietuvą ir čia įsidarbino, tačiau po 6 mėnesių tapo bedarbiu, nedarbo draudimo išmoką jam skirs „Sodra“. Kadangi Lietuvoje nedarbo išmokai reikia 12 mėnesių stažo, „Sodra“ susisieks su Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga ir užsiklaus asmens JK įgyto stažo. Šis stažas bus pridėtas prie Lietuvoje įgyto stažo. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvoje gautas draudžiamąsias pajamas.
ES reglamentuose taip pat numatyta išimtis bedarbiams, kurie paskutinį darbą dirbo kitoje valstybėje, tačiau gyveno kitoje šalyje. Tokiu atveju bedarbis dėl nedarbo išmokos kreipiasi į savo gyvenamosios vietos valstybę, kuri įvertina kitoje valstybėje įgytą stažą ir pajamas.
Jeigu asmuo laikinai dirbo Jungtinėje Karalystėje, bet gyveno Lietuvoje (pavyzdžiui, dirbo sezoninius darbus, pagal terminuotą darbo sutartį, buvo komandiruotas), dėl nedarbo išmokos jis turi kreiptis į Lietuvos „Sodrą“. Nustatant teisę į nedarbo išmoką, bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje įgytas stažas ir vertinamos Jungtinėje Karalystėje gautos pajamos.
Pavyzdys. Asmuo gyvena Lietuvoje, bet dirba sezoninius darbus Jungtinėje Karalystėje. Netekus darbo, nedarbo išmoką jam mokės Lietuva, o išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Jungtinėje Karalystėje gautą atlyginimą ir ten įgytą stažą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kurie aiškiau apibrėžė, kokiais atvejais gali būti taikoma išimties taisyklė, ir tiksliau apibrėžė laikino pobūdžio darbo sąvoką.
ES reglamentuose numatyta nedarbo išmokų eksporto taisyklė taikoma asmenims, kurie išvyksta gyventi ir dirbti į kitą valstybę. Jeigu asmeniui buvo paskirta nedarbo išmoka Jungtinėje Karalystėje ir jis nusprendžia grįžti į Lietuvą ieškoti darbo, ši išmoka gali būti eksportuojama, jeigu įvykdomos nustatytos sąlygos.
Prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu. Atvykęs į Lietuvą jis per 7 dienas turi įsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje ir laikytis jos nustatytų įpareigojimų bei kontrolės procedūrų.
Jeigu Lietuvos pilietis ilgą laiką gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje ir darbas nebuvo laikino pobūdžio, prieš grįždamas į Lietuvą ieškoti darbo jis pirmiausia turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl nedarbo išmokos skyrimo. Vėliau, išvykus ieškoti darbo į Lietuvą, bus tęsiamas Jungtinėje Karalystėje paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas. Šiuo atveju nereikėtų skubėti išsiregistruoti iš Jungtinės Karalystės.
Nedarbo draudimo išmoka asmenims, išvykusiems į Jungtinę Karalystę po BREXIT (nuo 2021 m. sausio 1 d.)
Asmenims, išvykusiems į Jungtinę Karalystę po 2021 m. sausio 1 d., nebetaikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir juose numatytos išimtys.
Šiems asmenims nedarbo išmokos mokamos pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolą dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.
Pagal šį Protokolą Lietuvos „Sodra“ skirs nedarbo draudimo išmoką ir įskaitys Jungtinėje Karalystėje įgytą stažą tik tuo atveju, jeigu paskutinis darbo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje.